- gūžis
- gū́žis sm., sf. (1) žr. gūžys: 1. Žąsies gū́žis jau pilnas Lkm. Pilną gū́žį prisilesęs Ms. Žąsys parejo prilesusios – vos gūžius bepaneša Dr. Sakalo gū́žis atkišta ir labai kieta, gal iš kaulo Kp. Paukštė su didele gūžim Jž. 2. R, [K], Š Išdribusia gūžia žąsis Ds. Nusikorusios žąsų gū́žys Lkm. 3. Jn. 4. B, KI265 krūtinės kaulas. 5. Ak, An paukščio kryžkaulio galas; didžiųjų paukščių (žasų, gulbių) sparnų alkūnė: Piktas žąsinas taip apmušė su gū́žiais, kad mėlynės vienos paliko Plt. Žąsinas supykęs plaka su gū́žiais Šts. 6. kuprelė, guga: Gulbinių žąsų nosis su gū́žiu Ggr. 7. žr. gūžys 5: Kiekviena gū́žis po pusę pūdo sveria PnmR. Jei kopūstus sodina senagaly, tai sukas didelės gūžys Pnd. Mūsų kopūstai jau suka gū́žis Kp.
Dictionary of the Lithuanian Language.